Rokiškio rajono vietos veiklos grupė


KONSULTACIJOS. VVG administracijos darbuotojai individualias konsultacijas teikia kasdien darbo valandomis. Jei taupote laiką, galite iš anksto registruotis tel. 52752, 8686 96382 (Raimonda), 8687 25511 (Valentinas) ir sutartu laiku nereikės laukti. RENGINIAI. Į rubriką "Kalendorius“ talpiname informaciją apie VVG, kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų renginius, taip pat reikšmingus visam kraštui įvykius. Pranešti el.p.: zubendruomenes@post.rokiskis.lt

Apie pareiškėją

Ar galima prašyti paramos įmonei, jau vykdančiai veiklą daugiau kaip 1 metus, pagal paramą verslui pradėti ar jau reikia pagal paramą verslui plėtoti?

Yra du niuansai:

  • jei įmonė norėtų gauti paramą jau vykdomai veiklai, tuomet paraiška turi būti teikiama pagal veiklos sritį „Parama verslui plėtoti“ (kodas LEADER-19.2-6.4);
  • jei veikianti įmonė norėtų gauti paramą naujai veiklos sričiai pradėti,paraiška gali būti teikiama pagal veiklos sritį „Parama verslui pradėti“ (kodas LEADER-19.2-6.2).

Ar gali teikti projektą verslui ūkininkas, kuris nėra baigęs įgyvendinti projekto, susijusio su ūkininkavimu.

Negali. Vietos projektų įgyvendinimo taisyklių 18.1.1. papunktis nurodo, kokiomis alternatyvomis reikia vadovautis.

"...vietos projekto paraišką teikiantis asmuo turi:

18.1.2. neturėti nė vieno nepabaigto įgyvendinti vietos projekto (netaikoma KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ ir priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“) arba būti įgyvendinančiam leidžiamą projektų kiekį KPP lygmeniu tuo pat metu (netaikoma savivaldybių administracijoms ir kitoms biudžetinėms įstaigoms). Vietos projekto įgyvendinimo pabaiga laikoma vietos projekto vykdytojo galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės vietos projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo VPS vykdytojai diena. Tuo pat metu KPP lygmeniu leidžiama įgyvendinti ne daugiau kaip (nurodomos alternatyvos):

18.1.2.1. vieną projektą, susijusį su investicijomis į infrastruktūrą, verslą (įskaitant NVO, bendruomeninį ar socialinį verslą), prekių gamybą, paslaugų teikimą (pvz., verslo kūrimo, verslo plėtros, kaimų atnaujinimo), ir vieną projektą, susijusį su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą (pvz., mokymų, kultūros renginių, stovyklų organizavimo);

18.1.2.2. du projektus, susijusius su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą;

Ar gali pareiškėjas pateikti vienu metu daugiau negu vieną projektą (jeigu abu būtų finansuojami, paskui jis pats pasirinktų, kurį įgyvendinti).

Yra tokia galimybė, bet taisyklių 69 punktas numato tam tikras sąlygas ir išlygas: 

"69. Per vieną konkrečios priemonės ir (arba) veiklos srities paramos paraiškų priėmimo laikotarpį vietos projekto paraiškos teikėjas gali pateikti vieną vietos projekto paraišką (viena vietos projekto paraiška taip pat laikomas integruotas vietos projektas arba dvisektoris vietos projektas, teikiamas pagal vieną ar kelias priemones ir (arba) veiklos sritis). Ši nuostata gali būti netaikoma pareiškėjui – savivaldybės administracijai, jos įstaigai ar įmonei, teikiančiai viešosios infrastruktūros tvarkymo ir (arba) kūrimo vietos projektus ir jeigu priemonės ir (arba) veiklos FSA nurodyti atrankos kriterijai sudaro galimybes atrinkti geriausius to paties pareiškėjo pateiktus vietos projektus (t. y. kai to paties pareiškėjo pateikti keli vietos projektai gali konkuruoti tarpusavyje). Tuo atveju, jeigu VPS vykdytoja per vieną kvietimo teikti vietos projektų paraiškas laikotarpį, vietos projektų paraiškas priima pagal daugiau nei vieną VPS priemonę ir (arba) veiklos sritį, pareiškėjas, teikdamas vietos projektų paraiškas, turi vadovautis šio punkto nuostatomis ir Taisyklių 18.1.2 papunkčio nuostatomis."

Ar galima panaudoti sutuoktinio pinigus įnašui patvirtinti?

Nacionalinė mokėjimo agentūra taip aiškina šį klausimą: pinigai gali būti bendri ir valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, t. y. gali būti naudojami įnašui patvirtinti, tačiau tokiu atveju turi būti pateiktas raštiškas sutuoktinės patvirtinimas, jog leidžia naudoti bendrus pinigus projekto įgyvendinimui.

Dėl dalininkų steigėjų skaičiaus pakeitimo. Taisyklių punktas numato: 23.1.17. juridinių asmenų vietos projektai, kai jų steigėjas ir vietos projekto paraiškos pateikimo dieną vienintelis dalyvis yra vienas fizinis asmuo, yra prilyginami privataus verslo pobūdžio vietos projektams; Klausimai: Ar tinkamas pareiškėjas viešuosiuose projektuose bus NVO, kurio steigėjas vienas fizinis asmuo, o dabar yra 2 dalininkai? Ar tinkamas pareiškėjas NVO viešuosiuose projektuose, kurio steigėjas yra 1 fizinis asmuo, o dabar yra 2 dalininkai, kurie yra sutuoktiniai?

(NMA atsakymas. 2019-05-07 susitikimas su VVG)
Jei paraiškos pateikimo dieną yra daugiau nei vienas dalyvis, juridinis asmuo prilyginamas viešajam asmeniui. Tinkamumas sąlygai tikrinamas paraiškos pateikimo dienai. 

Dėl neperkančiosios organizacijos pirkimų vykdymo ir reikiamų dokumentų pildymo, vertinimo. Taip pat kai bendruomenė dar nėra gavusi paramos ir nėra įsiregistravusi perkančiąja organizacija, pagal kurias taisykles turi vykdyti bendrųjų išlaidų pirkimus.

(NMA atsakymas. 2019-05-07 susitikimas su VVG)
Pildomi tie dokumentai, kurie numatyti Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse.
Neperkančios atlieka pirkimus tik kai prekės kaina yra lygi arba viršija – 58 000 Eur, darbai - 145 000 Eur, kitais atvejais pirkimai nevykdomi.
Finansinių metų pradžioje subjektas skaičiuoja planuojamą metų finansavimą.
Jeigu jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų (t. y. perkančioji organizacija), jis tais finansiniais metais visus savo pirkimus, nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, vykdo Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu įmonė (organizacija) pagal planuojamą metų pradžioje finansavimą yra ne perkančioji organizacija, o metų eigoje gavus finansavimą paaiškėja, kad ji tapo perkančiąja organizacija, visus pirkimus nuo šio momento ji atlieka vadovaujantis Įstatymu.
Taigi, subjektas statusą nusimato metų pradžioje, ir jei metų eigoje subjektas: 1.  iš perkančiosios tapo ne perkančioji, ji iki metų pabaigos turi pirkimus vykdyti kaip perkančioji, 2. iš ne perkančiosios perkančiąją – nuo tapimo perkančiąją turi pirkimus vykdyti kaip perkančioji.

(Karolinos Skorupskaitės Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus vyriausiosios specialistės komentaras 2019-06-06)
Sprendžiant klausimą, ar įstaigos gaunama ES parama ir (ar) kita finansinė parama atitinka Įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytus finansavimo šaltinius, turi būti įvertinta, ar gaunamos iš Europos Sąjungos lėšos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu, yra pervedamos į valstybės iždo sąskaitas, jose kaupiamos, apskaitomos ir įskaitomos į bendras valstybės biudžeto pajamas, taip pat, ar paramos gavėjo planuojamam įgyvendinti ar jau įgyvendinamam projektui finansuoti skirtos lėšos išduodamos iš valstybės iždo sąskaitos ir yra laikomos Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidomis (konsultaciją dėl Europos Sąjungos lėšų priskyrimo valstybės biudžetui galėtų suteikti Finansų ministerija).
Tačiau pažymėtina, kad finansavimas yra antrinis požymis, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos statuso. Pirminis požymis – tai ar organizacijos veikla (ar jos dalis) yra skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti. Jei Jūsų veikla ar jos dalis nėra skirta viešiesiems interesams tenkinti, tuomet nesate perkančioji organizacija ir pirkimų vykdyti neprivalote (nepriklausomai nuo gaunamo ES finansavimo).

Įstatyme nėra nustatyta kokia veiklos dalis turi būti priskirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio interesams tenkinti arba nustatyta kaip konkrečiai ta dalis turi būti apskaičiuojama. Teisingumo Teismo pažymėta, kad sąlyga, jog organizacija turi būti įsteigta turint konkretų tikslą tenkinti visuotinės svarbos interesus, neturinčius pramoninio arba komercinio pobūdžio, nereiškia, kad ji gali tenkinti tik šiuos poreikius ir negali verstis kita veikla, net jei tokios užduotys sudaro didžiąją jos veiklos dalį, nes teisiniu apibrėžimu neatsižvelgiama į santykinę tokių užduočių svarbą jos visam verslui (Teisingumo Teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimas Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt., C-44/96, ECLI:EU:C:1998:4). Šiame sprendime ir vėlesnėje praktikoje Teisingumo Teismas išplėtojo vadinamąją infekcijos (užkrato) teoriją, iš esmės reiškiančią, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną (2016 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).
Baigtinio kriterijų, leidžiančių nustatyti, kad juridinio asmens veikla skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, sąrašo nėra. LAT biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31, 2009 m. (toliau – LAT apžvalga), kuriame pateikiama kai kurių viešųjų pirkimų teisės normų taikymo bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ETT) sprendimų apžvalga, aptarė ir kriterijų, pagal kuriuos subjektui pripažįstamas perkančiosios organizacijos statusas, taikymą. LAT apžvalgoje teigiama, kad sąvoka „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ priklauso Bendrijos teisei ir turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir jos siekiamą tikslą. Viešaisiais interesais, neturinčiais komercinio ar pramoninio pobūdžio, pripažįstami tokie poreikiai, kurie, pirma, tenkinami kitu nei vertybių ir paslaugų pasiūlymo (oferta) rinkai būdu, ir, antra, kurių atžvilgiu visuomeninio intereso sumetimais valstybė pati ar per kitą kontroliuojamą subjektą, nesvarbu, ar jo veikla reguliuojama privatinės ar viešosios teisės, nusprendžia patenkinti šiuos poreikius (ETT Sprendimas Korhonen ir kt., C-18/01). LAT apžvalgoje taip pat teigiama, kad viešųjų interesų, neturinčių komercinio ar pramoninio pobūdžio, buvimas ar nebuvimas turi būti nustatomas vertinant teisinių ir faktinių veiksnių visumą. Tokiais veiksniais gali būti aplinkybės, nulėmusios subjekto sukūrimą (įsteigimą), sąlygos, kuriomis jis vykdo savo veiklą, įskaitant išplėtotos konkurencijos lygį rinkoje, t. y. ar subjektas veikia konkurencinėje aplinkoje su privačiomis įmonėmis, ar valstybė paprastai pati pasirenka tenkinti tokius poreikius, kuriuos tenkina subjektas, ar jokiais kitais būdais šių poreikių rinka negali patenkinti, pelno kaip (ne)pagrindinio tikslo siekimas, aplinkybės, kurios parodo, ar subjektas savo veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais, ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos, ar galimi nuostoliai padengiami valstybės, ir kt. Sprendžiant apie viešojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimą, nereikėtų vadovautis vien bendru privačių juridinių asmenų tikslu (pelno siekimu) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip ūkinė–komercinė, apibrėžtimi (ETT Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-283/00).

Primename, kad galutinį sprendimą dėl perkančiosios organizacijos statuso priima pati įmonė (organizacija), nes tik jai yra žinomos visos aplinkybės.
Analizuojant ar turite perkančiosios organizacijos statusą ir ar privalote vykdyti pirkimus reikėtų atsižvelgti į pranešime Kada viešoji įstaiga, nevyriausybinė organizacija, asociacija ar kt. viešasis ar privatusis juridinis asmuo tampa perkančiąja organizacija išdėstytas nuostatas.

Primename, kad jeigu pagal aukščiau nurodytas aplinkybes atitinkate perkančiosios organizacijos statusą, visus pirkimus, įskaitant ir tuos, kuriuos atliksite ne pagal ES projektą, taip pat turėsite vykdyti atlikdami viešuosius pirkimus

 

Projektą finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublika

Projektai
Projektai
Projektai
Projektai