Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatu liepos 8 d. surengė seminarą „(Ne)matomi ryšiai: socialinis kapitalas – kaip kurti, stiprinti ir panaudoti“.

Mokslininkai apibrėžia socialinį kapitalas ne tuo ką bendruomenė turi. Socialinio kapitalo esmė, ką bendruomenė gali padaryti kartu. Ši samprata tiesiogiai siejasi su LEADER metodu, kuris jungia žmonių tarpusavio ryšius, pasitikėjimą, bendradarbiavimo kultūrą ir gebėjimą veikti kartu siekiant bendrų tikslų.

M.Ulevičienės foto. Daktarė Irena Blaževičė pranešime kvietė pažvelgti per tvorą ir kurti santykį su kaimynais.

Seminaras buvo skirtas VVG administracijos darbuotojams. Diskutuota apie įgūdžius atsakyti į klausimus, kaip identifikuoti socialinį kapitalą, kaip jį matuoti ir pristatyti bendruomenei, institucijoms.

Dalyvavo Padujos universiteto profesorė iš Italijos Elena Pisoni, kuri gilinasi į socialinio kapitalo temą ir prisidėjo prie Europos komisijai rengiamų LEADER socialinio kapitalo gairių bei indikatorių kūrimo. Ji konstatavo, kad šiuo metu kaimo vietovės susiduria su daugybe iššūkių – klimato kaita, aplinkosaugos krizė, demografija, senstanti bendruomenė, socialinė fragmentacija, skaitmeninė transformacija, ekonominis neužtikrintumas, dezinformacija. Ir todėl socialinio kapitalo stiprinimas tampa vis svaresniu argumentu. Socialiniam kapitalui tikslingai efektyviai veikti leidžia trys dimensijos: tinklai (struktūrinė), normos (bendrabūvio įrankiai), pasitikėjimas.

Domus solis organizacijų valdymo konsultantė daktarė Irena Blaževičė akcentavo pasitikėjimo ir ryšių kūrimo  (vidinių, tiltų, jungiamųjų) svarbą vietokūroje.

M.Ulevičienės foto. Panelinėje diskusijoje dalyvavo Rokiškio r. VVG viešųjų ryšių specialistė Raimonda Stankvičiūtė-Vilimienė (pirma kairėje).